Jums įdomu, kada atsirado šie paprasti ir originalūs drabužiai? Kur slypi jų populiarumo priežastis?

      Marškinėliai tapo populiarūs jau praeito šimtmečio pradžioje. Karalienės Viktorijos eros pabaigoje (20a. pradžioje) vyko masinis išsivadavimas iš korsetų bei kitos nepatogios aprangos. Tačiau nėra aišku, kas pirmasis pasiuvo apatinius marškinius ir kas yra to pradininkas. Taip pat nėra tikslių duomenų, kur ir kada tai įvyko. Žinoma, kad 19a. pabaigoje, pirmieji apatinius marškinius pradėjo nešioti JAV karinio laivyno kariai.Tai buvo marškiniai su apvalia apykakle ir su sagomis, nešiojami po karine uniforma.

  Jau 1913m. JAV karinis jūrų laivynas oficialiai pripažino jau šių laikų kirpimo marškinėlius t.y. su apvalia apykakle, kuri matoma iš po uniformos. 1930m. marškinėliai, kaip apatinis drabužis,  įgijo ir visuotinį pripažinimą.

   Jau Per II Pasaulinį karą amerikiečių kariai nešiojo paprasto sukirpimo marškinėlius. Juos buvo lengva prižiūrėti, o svarbiausia, buvo labai patogūs. Produktas, kuris pagal savo formą pavadintas T-formos marškinėliais, tapo pergalingu. „Life“ žurnalo viršeliuose buvo vaizduojami marškinėliais apsivilkę, tropikuose kariaujantys kariai. Taip jie įgijo simbolinę reikšmę ir tapo didvyrio skiriamuoju ženklu.

          Marškinėlių augimas įgavo pagreitį po karo. Prie to neabejotinai prisidėjo muzikos ir filmų pramonės vystymasis. 1950m. žymūs Holivudo aktoriai, tokie kaip Marlon Brando ir James Dean, vaidino paprastai, bet labai seksualiai besirengiančius herojus. Savo asmeniniame gyvenime jie taip pat mėgo rengtis marškinėliais, mūvėti džinsus ir dėvėti odinius švarkus. Dėl to kartais jie buvo vadinami maištautojais.

     Netrukus, Amerikos universitetai ir sporto klubai pradėjo dovanoti marškinėlius su savo amblemomis. 1960m., atsiradus naujesnėms šilkografijos technologijoms, marškinėliai tapo pasaulinio masto informacijos skleidėjais.  Jie atspindėjo kitų žmonių priėmimą ir tam tikrą požiūrį į juos. Hipių judėjimas skelbė taiką bei meilę marškinėliams. Dar daugiau, maikutės buvo naudojamos kitų prekių reklamai. Jų pagalba buvo remiama taika, pasisakoma prieš rasizmą ir aukštinama anarchija. Nuo to laiko marškinėliai įsiskverbė į mados, reklamos, politikos bei meno pasaulį. Taip pat ir į suvenyrų verslą.

     Politiniu požiūriu marškinėliai buvo naudojami rinkimų kampanijose (1960,  Kenedžio prezidento rinkimuose), protestuojant ir visuotiniuose mitinguose, streikų metu bei remiant tarptautines organizacijas (tarptautinė amnestija), ir t.t.

       Neabejotinai labiausiai paplitusi politinė figūra, dedama ant marškinėlių, yra Ernesto Guevara, labiau žinomas Che Guevara vardu. Šių laikų suvenyrų pramonėje Che Guevara portretas, įamžintas 1960m., sutinkamas viso pasaulio parduotuvėse. Didesnis tokių marškinėlių platinimas taip pat prasidėjo Amerikoje. 1976m. Milton Glaser (grafikos meistras) sukūrė emblemą „I love NY“, kurioje žodį love pakeitė širdele. Tai labai greitai išpopuliarėjo ne tik visoje Amerikoje, bet ir tapo labiausiai kopijuojama emblema per visą marškinėlių istoriją (I Love Paris, I Love London).

      Viena iš pirmųjų didesnių reklaminių marškinėlių kampanijų buvo surengta 1939m. JAV. Tai įvyko tada, kai Metro-Gldwyn-Mayer sugalvojo, kad reklaminiai marškinėliai labai tinka norint reklamuoti pasirodžiusius filmus. Juos panaudojo spalvotų filmų reklamai. Tokiu būdu kino juosta „Ozo šalies burtininkas“ tapo kultiniu filmu. Keista, bet tik po 20 metų didžiosios kompanijos pagaliau pradėjo naudoti marškinėlius savo produktų reklamai. 1960 metais tokios firmos kaip Martini, Xerox, Cinzano, Playboy, Marlboro, McDonalds, sekė Budwiser alaus daryklos pavyzdžiu ir pradėjo spausdinti savo logotipus ant maikučių. Tai paskatino žmones kopijuoti idėjas. Ryškiausias to pavyzdys, tai „Pepsi“ bandymas sukurti kažką panašaus į Coca-cola „Enjoy“ marškinėlius.